Kurtumas – ne kliūtis studijuoti

  • Autorius: Indrė Mikalauskaitė

Vis daugiau kurčiųjų įstoja į universitetus ir baigia studijas. Kurtumas nebėra kliūtis siekti bakalauro ar magistro laipsnio. Didžiuojamės, turėdami savo bendruomenėje nemažai išsilavinusių ir studijuojančių jaunų žmonių. Norėdama parodyti, kad kurtieji gali studijuoti, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija pristatė naujovę. Pirmą kartą Lietuvoje buvo suorganizuota kurčiųjų bakalauro ir magistro mokslinių darbų konferencija.

Šią idėją praeitais metais iš Belgijoje vykusios tarptautinės kurčiųjų akademikų konferencijos parsivežė LKJA prezidentė M.Kumžaitė. Belgijoje įvykusi tarptautinė konferencija parodė, kad kurčiųjų atlikti tyrimai yra reikšmingi ir būtini. Jais remiantis vyksta teigiami pokyčiai kurčiųjų sistemoje. Todėl buvo nekantraujama tokią konferenciją suorganizuoti ir Lietuvoje. Konferencija vyko Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.

LKJA tyrimas

Konferencijos pradžioje M. Kumžaitė pristatė LKJA atliktą tyrimą, kuriame atskleistos kurčiųjų studentų patirtys. Tyrimo rezultatai leido daugiau sužinoti apie tai, kokie yra kurčiųjų studentų poreikiai, pateiktos rekomendacijos. Daugiau apie šį tyrimą jau buvo rašyta „Akiratyje“.

Kurtiesiems reikia savų specialistų

VDU atstovė dr. J.Vyšniauskytė-Rimkienė atliko trumpą apklausą apie tai, su kokiomis problemomis susiduria studijuojantys kurtieji. Be to, drąsino kurčiuosius nebijoti studijuoti ir rinktis tas specialybes, kurios yra paklausios. Ji teigė, kad „Kurčiųjų bendruomenei reikia įvairių sričių kurčiųjų specialistų: mokytojų, socialinių darbuotojų, psichologų ir t.t. Tik jie geriausiai žinos kurčiųjų poreikius“.

Mokytojai nemoka gestų kalbos

Pirmąjį pranešimą pristatė N.Pivorienė. Specialiosios pedagogikos magistro darbe ji atliko tyrimą, kuriame atskleidė tai, kad kurčiųjų mokyklose labai trūksta bilingvistinio mokymo. Toks dvikalbis mokymas yra naudingiausias kurtiesiems vaikams, tačiau dauguma mokytojų nemoka lietuvių gestų kalbos. Mokyklose daugiausiai vartojama šnekamoji kalba. Nors N.Pivorienės tyrimas buvo atliktas prieš 10 metų, tačiau liūdina faktas, kad per šį laiką įvyko labai nedaug pokyčių.

Socialinės paslaugos

Socialinio darbo magistras K.Vaišnora savo tyrime atskleidė kurčiųjų problemas, kai jie siekia gauti socialines paslaugas. Paaiškėjo, kad kurtieji nežino, kuo skiriasi socialinis darbuotojas nuo gestų kalbos vertėjo. Be to, socialiniai darbuotojai taip pat nurodė ir savo problemas – didelis darbo ir psichologinis krūvis.

Bendravimas šeimoje

  1. Mikalauskaitė atliko psichologijos bakalauro tyrimą. Ji pristatė kurčiųjų vaikų ir girdinčių tėvų bendravimo patirtį. Didžiausia problema – dauguma tėvų nemoka gestų kalbos. Dėl to kurtieji vaikai patiria daug neigiamų jausmų, jų santykiai su tėvais – problematiški. Tokie vaikai mažiau pasitiki savo tėvais ir nesijaučia saugūs šeimoje.

 

Skaitymo sunkumai

Edukologijos bakalauro tyrimą pristatė I.Pečiulytė-Silaeva. Ji patvirtino faktą, kad kurtieji vaikai, skaitydami, susiduria su sunkumais. Tačiau jie gali išmokti ir skaityti viską kaip girdintieji. Tam labai svarbu, kad mokytojai gerai mokėtų gestų kalbą. Taip pat mokant kurčiuosius, svarbu naudoti kuo daugiau paveikslėlių.

Kurčiųjų įsidarbinimas

Su kokiais sunkumais kurtieji susiduria, įsidarbinant verslo organizacijose? Ši klausimą kėlė vadybos bakalaurė N.Šamakova. Paaiškėjo, kad iškyla komunikacijos ir integracijos problemos. Darbdaviai ir darbuotojai nežino, kaip bendrauti su kurčiaisiais.

Informacijos trūkumas

Paskutinį pranešimą pristatė M.Balaišis.. Socialinio darbo bakalauro tyrime buvo atskleistos socialinių darbuotojų požiūris į kurčiuosius. Paaiškėjo, kad girdintys socialiniai darbuotojai vis dar vartoja „kurčnebylio“ sąvoką. Taip pat kai kurie darbuotojai jaučia įtampą, bendraudami su kurčiaisiais. Todėl svarbu kuo labiau skleisti teisingą informaciją apie kurčiuosius.

Kurtieji gali studijuoti

Įvykusi konferencija paliko daug minčių diskusijoms ir ateities pokyčiams. Kurtieji ir girdintys klausytojai buvo nustebinti tokiais tyrimų rezultatais, sužinojo daug naujų ir įdomių faktų. LKD prezidentas V.Pivoras apibendrindamas, teigė: „Visų pranešimų temos puikiai susijusios su kurčiųjų teisėmis ir dabar vykstančia tarptautine kurčiųjų savaite“.   LKJA žengė naują žingsnį kurčiųjų istorijoje – kurčiųjų moksliniai pasiekimai pristatyti viešai. Girdinčių ir kurčiųjų bendruomenei įrodyta – kurtumas nėra kliūtis studijuoti. Tikimės, kad ši konferencija taps tradiciniu renginiu.

Šaltinis: Kurčiųjų draugijos mėnraštis “Akiratis” 

Autorius: Indrė Mikalauskaitė

Parašykite komentarą